ES siūlo Skaitmeninės sąžiningumo įstatymą, reguliuojantį internetinių žaidimų, socialinės žiniasklaidos ir elektroninės prekybos praktiką

Vaizdas: Loot boxes, influencers, and addictive features face an EU crackdown · Šaltinis

Europos Sąjunga pristatė Skaitmeninės sąžiningumo įstatymą, skirtą užkirsti kelią manipuliatyviai rinkodarai, priklausomybę sukeliančioms funkcijoms, tokioms kaip grobio dėžutės, ir neskelbtai įtakos kūrėjų reklamai, siekiant apsaugoti vartotojus ir skatinti sąžiningą internetinę prekybą.

Europos Sąjungos Komisija 2026 m. lapkritį pristatė Skaitmeninės sąžiningumo įstatymą (DFA), kuriuo siekiama užkirsti kelią išnaudojančioms praktikoms žaidimų, socialinės žiniasklaidos ir elektroninės prekybos platformose, kad būtų sukurtos sąžiningesnės internetinės vartotojų patirtys. Įstatymo projekte konkrečiai nagrinėjami manipuliatyvūs rinkodaros metodai, priklausomybę skatinantys dizaino elementai, neskelbta įtakos kūrėjų rinkodara ir nesąžiningos kainodaros strategijos.

DFA numato uždrausti „tamsiuosius modelius“ – apgaulingas dizaino technikas, kurios spaudžia vartotojus priimti nepageidaujamus sprendimus, pavyzdžiui, melagingą trūkumo jausmą skelbiančius pranešimus, tokius kaip „beveik išparduota“. Viena svarbi priemonė – reikalavimas platformoms leisti vartotojams išjungti priklausomybę skatinančias funkcijas, įskaitant nuolatinius priminimus, begalinį slinkimą ir automatinį vaizdo įrašų paleidimą. Tai taikoma ir dirbtinio intelekto palydovams bei pokalbių robotams, pripažįstant jų didėjantį įtakos mastą.

Įstatymas taip pat siekia apsaugoti nepilnamečius, draudžiant lošimams panašius elementus, tokius kaip „mokėk, kad laimėtum“ ir „mokėk, kad progresuotum“ mechanizmus, ypač žaidimuose, kuriuose yra grobio dėžučių ir mikrotransakcijų. Įtakos turėtojai privalo aiškiai atskleisti reklaminį turinį, kad nebūtų išnaudojamas vaikų pasitikėjimas. Be to, teisės aktais ribojama nesąžininga suasmeninta reklama ir nesąžininga kainodara, nukreipta į nepilnamečius arba taikanti jautrių vartotojų duomenų panaudojimą.

Siekiant didinti skaidrumą ir vartotojų kontrolę, DFA įpareigoja palengvinti prenumeratų ir skaitmeninių sutarčių nutraukimą, taip pat laiku priminti apie automatinį pratęsimą ir bandomųjų laikotarpių pabaigą. Dėmesys skiriamas kainų skaidrumui, ypač dinaminio kainodaros modeliams ir skaitmeniniams pirkimams, atliekamiems naudojant virtualią valiutą. Pavyzdžiui, platformos, parduodančios kultūros ar sporto renginių bilietus virtualiose eilėse, privalo rodyti realaus laiko kainas, įskaitant didžiausią galimą kainą.

Vartotojų aptarnavimo srityje numatoma teisė bendrauti su žmogaus atstovais ir aiškios taisyklės dirbtinio intelekto agentams, perkančioms vartotojų vardu. Siūlomi reglamentai gali paveikti dideles internetines ekosistemas, kurios naudoja įsitraukimą maksimizuojančius algoritmus, tokias kaip YouTube, TikTok ir „Meta“ platformas.

Tačiau kai kurios žaidimų pramonės grupės kritikavo projektą, ypač prieštaraudamos dėl apribojimų virtualių valiutų ir mikrotransakcijų, skirtų nepilnamečiams, pavadindamos juos „neįgyvendinamais, nepagrįstais ir neproporcingais“.

Skaitmeninės sąžiningumo įstatymas išlieka pasiūlymu, kurį peržiūri Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, o priemonės gali būti keičiamos prieš galimą priėmimą. ES Komisija įspėja, kad įmonės, pažeidžiančios būsimus reglamentus, gali būti baudžiamos bauda iki šešių procentų savo pasaulinio metinio pajamų.

Europos Komisijos vartotojų apsaugos komisaras Michael McGrath pabrėžė, kad įstatymas siekia skatinti konkurenciją pagal produkto vertę, o ne išnaudojančias praktikas, teigdamas: „Mes nesunkiname verslo vykdymo. Mes sunkiname verslo vykdymą nesąžiningai.“ Šis teisės aktas žymi svarbų žingsnį modernizuojant vartotojų apsaugą besivystančioje skaitmeninėje ekonomikoje.