Honor apklausa atskleidžia, kad rusai dažniau laiko rankų darbą šalutiniu užsiėmimu nei pagrindine karjera

Vaizdas: iXBT · Šaltinis

Honor apklausa parodė, kad 30,8% rusų rankų darbą laiko šalutiniu užsiėmimu, o tik 19,5% – pagrindine veikla. Susidomėjimas rankų profesijomis skiriasi pagal išsilavinimą, daugiausiai patrauklumo rodo turintys bendrojo vidurinio išsilavinimą.

Honor neseniai paskelbė apklausos rezultatus, tiriančius rusų požiūrį į rankų darbo profesijas. Tyrimo duomenimis, rankų darbas dažniau vertinamas kaip antrinis pajamų šaltinis, o ne pagrindinė karjeros kryptis. Konkretizuojant, 30,8% respondentų tokį darbą laikė šalutiniu užsiėmimu, o tik 19,5% – pagrindiniu užimtumu.

Rankų darbo suvokimas per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo – tai pažymėjo 41,8% dalyvių. Vis dėlto entuziazmas pasirinkti rankų darbą pagrindine profesija ženkliai priklauso nuo išsilavinimo lygio. Tik apie 10% bakalauro laipsnį turinčių asmenų domėjosi rankų amatais kaip pagrindiniu darbu, tuo tarpu 29,9% su bendrojo vidurinio išsilavinimu rodė tokį susidomėjimą.

Kalbant apie konkrečias pramonės šakas, daugiausiai dėmesio sulaukė maisto pramonė ir kulinarijos profesijos (36,4%), po jų – statyba, apdailos ir montavimo darbai (27,6%) bei tekstilės, siuvimo ir avalynės gamyba (25,4%). Mažiau populiarūs buvo metalurgija, metalo apdirbimas ir suvirinimas, kurie domino tik 7,9% respondentų. Įdomu, kad metalurgijos ir suvirinimo srityje dominuojantys asmenys dažniau linkę pradėti karjerą per praktiką (41,5%), palyginti su bendru 27,2% visose srityse.

Populiariausios rankų profesijos, kurias žmonės norėtų išbandyti, buvo virėjo, siuvėjos ar audėjos, tapytojo-irkluotojo, automobilių meistro ir elektrinio dujų suvirintojo profesijos. Pagrindiniai kliūtys užsiimti rankų darbu buvo fiziniai reikalavimai (29,2%) ir sveikatos rizikos (26,3%). Tarp besidominčių metalo apdirbimu ir suvirinimu pirmaujanti kliūtis buvo įgūdžių stoka (29,3%), o fizinė našta užėmė antrą vietą (23,2%).

Socialiniai veiksniai taip pat svarbūs. Šeimos ir draugų palaikymas yra svarbus – 69,3% nurodė, kad jiems reikalinga tokia parama, norint svarstyti rankų darbą, o 15,5% teigė, jog be jos neimtųsi karjeros pokyčių. Jei artimasis ar draugas pasirinktų rankų darbą, 62,9% jį palaikytų, nors išlieka susirūpinimas dėl išsekimo ir traumų.

Tarp šiuo metu dirbančių rankų profesijose, 44,6% išreiškė pasitenkinimą ir ketinimą nekeisti darbo srities, tai dvigubai viršija bendroje imtyje fiksuotą 22,5% rodiklį. Tuo tarpu 31,5% respondentų svarsto apie pokyčius, bet dar nėra apsisprendę dėl krypties, kas ypač būdinga 26–34 metų amžiaus grupei, kur beveik pusė nėra tikri dėl savo karjeros.

Ši apklausa atskleidžia besikeičiančius, tačiau vis dar atsargius rusų požiūrius į rankų darbą, pabrėžiant švietimo, socialinius ir sveikatos veiksnius, kurie veikia karjeros pasirinkimus šiose srityse.