„Nvidia“ susiduria su vertybinių popierių teisminiais ieškiniais po generalinio direktoriaus tyrimo dėl tariamo šnipinėjimo

Vaizdas: TechCrunch · Šaltinis

„Nvidia“ akcijų kaina smuko daugiau nei 4% po naujienų apie generalinio direktoriaus Jenseno Huango ryšius su įtariamu kinų šnipu. Kelios advokatų kontoros greitai pradėjo tyrimus dėl vertybinių popierių apgaulės, nurodydamos galimai klaidinančias investuotojams pateiktas informaciją.

„Nvidia“ patyrė staigų akcijų kainos kritimą daugiau nei 4% po to, kai buvo paskelbta, jog įmonės valdyba pradėjo tyrimą dėl generalinio direktoriaus Jenseno Huango santykių su Alice Huang – vadove, kurią JAV žvalgybos institucijos įtaria šnipinėjimu Kinijos naudai. Šis tyrimas iškart sukėlė teisines įtampas, kelių gerai žinomų akcininkų teisių advokatų kontorų paskelbus pradėjusios vertinimus, ar „Nvidia“ klaidino investuotojus ar neatskleidė svarbios informacijos.

Viena iš pirmųjų reagavo Los Andžele įsikūrusi advokatų kontora Schall, Brown & Schwartz, kuri viešai pareiškė, kad tiria kompanijos atskleidimus. Standfordo universiteto Teisės profesorius Robertas Bartlettas pažymėjo, jog netrukus gali atsirasti keli ieškiniai, kadangi pirmieji pateikę ieškinį pagal federalinį vertybinių popierių įstatymą įgyja procesinių pranašumų. Jis prognozavo, jog ieškiniai gali būti pateikti jau tą pačią dieną, kai paskelbtas tyrimas, ir pabrėžė, kad „Nvidia“ teisinė jurisdikcija greičiausiai yra Šiaurės Kalifornijos apygardos teisme.

Teisiniai kaltinimai sukasi apie kaltinimus, kad „Nvidia“ ankstesnės pareiškimai apie Jenseno Huango santykius su Alice Huang buvo klaidinantys. Iš pradžių „Nvidia“ įvardijo šį ryšį kaip įprastus verslo santykius, nepaisant ataskaitų, jog Jensenas Huangas valdybai pripažino artimą santykį. JAV žvalgybos tarnybos stebėjo Alice Huang daugiau nei metus. Bartlettas paaiškino, jog generalinio direktoriaus žinios yra teisiškai priskirtinos „Nvidia“, todėl įmonė atsako už bet kokius klaidinančius atskleidimus.

Investuotojų reikalavimai tikriausiai remsis „apgaulės rinkoje“ teorija, teigdami, kad akcijų kainos atspindėjo neteisingą arba neišsamią informaciją, dėl kurios patirta finansinių nuostolių, kai tiesa išaiškėjo. Atsižvelgiant į „Nvidia“ didžiulę rinkos vertę, bet koks susitarimas gali būti reikšmingas. Paprastai tokios bylos trunka ilgai, kol pasiekiamas susitarimas, dažnai finansuojamas iš įmonės draudimo, o ne tiesiogine asmenine vadovų ar direktorių atsakomybe.

Be vertybinių popierių apgaulės, „Nvidia“ kyla klausimų apie įmonių valdymą ir valdybos priežiūros atsakomybes. Nors neaišku, ką žinojo direktorės ir kada, nesugebėjimas spręsti svarbių rizikų gali leisti jiems atsakyti. Kur kas rimtesnė situacija būtų, jei įrodytų, kad Jensenas Huangas žinojo apie žvalgybos klausimus, tačiau valdyba tai neigia, teigdama, kad nėra jokių valstybės saugumo ar įmonės paslapčių pažeidimų.

Galimos valstybės institucijų veiksmai išlieka neaiškūs. Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) galėtų imtis priemonių prieš vadovus ir direktorius dėl tyčinių pažeidimų, tačiau politiniai veiksniai, įskaitant prezidento paramą Huangui, gali sumažinti tokių veiksmų tikimybę. Reguliavimo laikotarpis yra ribotas, o ateities veiksmai priklausys nuo administracinių prioritetų.

Keletas advokatų firmų, išskyrus Schall, Brown & Schwartz, įskaitant Rosen Law Firm ir Levi & Korsinsky, paskelbė apie tyrimus arba rengia ieškinius. Nors šių tyrimų pradžia negarantuoja sėkmingų reikalavimų, tai rodo reikšmingas teisines rizikas ir investuotojų susirūpinimą po valdybos tyrimo dėl „Nvidia“ generalinio direktoriaus bei to poveikio įmonių skaidrumui ir valdymui.