Dirbtinio intelekto pažanga sukelia naują kibernetinio saugumo iššūkių erą, įspėja ekspertas

Vaizdas: The Verge · Šaltinis

Alex Stamos, Cognition saugumo vadovas, paaiškina, kaip dirbtiniu intelektu pagrįsti įsilaužimo įrankiai skatina precedento neturinčius kibernetinius išpuolius ir keičia kibernetinio saugumo ekonomiką, prognozuodamas sudėtingą pereinamąjį „tamsiųjų amžių“ laikotarpį.

Kibernetinis saugumas išgyvena gilų perversmą dėl AI patobulintų įsilaužimo metodų

Pasak Alexo Stamoso, Cognition saugumo vadovo ir ilgamečio kibernetinio saugumo eksperto, kibernetinis saugumas patiria reikšmingus pokyčius dėl dirbtiniu intelektu pagrįstų įsilaužimo metodų. Detaliame pokalbyje su The Verge Stamos pabrėžė, kaip AI įrankiai leido atakoms visiškai automatizuoti kibernetinę „žudymo grandinę“, leidžiančią realiu laiku ir precedento neturinčiu mastu aptikti ir išnaudoti programinės įrangos saugumo spragas. Ši inovacija žymiai padidina kibernetinių atakų greitį, apimtį ir sudėtingumą prieš įmones visame pasaulyje.

Stamos apibūdina dabartinę kibernetinio saugumo aplinką kaip primenančią ankstyvuosius, chaotiškus interneto laikus 1990-aisiais, kai saugumo protokolai buvo nesubrendę ir lengvai apeinami. Tačiau šiandien šis „Laisvasis Vakarų“ scenarijus yra gerokai sustiprintas AI varomų įrankių, kurie dabar yra viešai prieinami, pavyzdžiui, atvirojo kodo ARTEX sistema, susijusi su Kinijos įsilaužėlių grupėmis. Šie įrankiai žymiai sumažina įgūdžių barjerą, leidžiantį platesnei grėsmių grupei sėkmingai vykdyti atakas prieš daugiabesdolerių įmones. Pavyzdžiui, neseniai vykusios atakos pažeidė platformas, teikiančias AI paslaugas, ir sukėlė grandininės reakcijos pažeidimus, apimančius tūkstančius įmonių.

Kibernetinių atakų ekonominė logika taip pat keičiasi. Anksčiau ribotas kiekis aukštos kvalifikacijos įsilaužėlių ir valstybės remiamų komandų atlikdavo atakas, turėdami struktūrizuotą įrankių ir operatorių hierarchiją. Dabar AI demokratizuoja pažangias įsilaužimo galimybes, darant sudėtingas exploitus prieinamus mažesnėms grupėms ir individualiems puolėjams. Šį poslinkį palaiko technologijos kaip Bitcoin, palengvinančios anoniminį kibernetinio nusikaltimo pelną.

Stamos nurodo pagrindines grėsmes iš įvairių šaltinių: Šiaurės Korėjos grupes, orientuotas į kriptovaliutų vagystes, ir Kinijos „namų pramonės“ rangovus, įsibroviančius į įmones siekiant parduoti gautą informaciją. Tuo tarpu gynybos pusėje išlieka dideli operaciniai kaštai. Dabartiniai AI modeliai, skirti gynybinei saugumo veiklai, yra brangūs, palyginti su beveik nuline maržine kaina puolėjams, naudojantiems plačiai prieinamą aparatūrą ir atvirus modelius.

Siekiant išlyginti šį disbalansą, Stamos ragina diegti inovacijas, mažinančias gynybos kaštus, įskaitant lengvesnių AI modelių naudojimą milžiniškų saugumo žurnalų apdorojimui ir tik įtartinų veiksmų eskalavimą sudėtingesnėms sistemoms. Jis taip pat rekomenduoja esminį pokytį nuo vien tik spragų taisymo prie programinės įrangos struktūros pertvarkymo ir perrašymo, ypač pasenusių kodų bazės, kuriose gausu saugumo spragų. Pavyzdžiui, didelių kritinių sistemų, tokių kaip Linux branduolys, perrašymas saugesnėmis programavimo kalbomis, kaip Rust, galėtų suteikti ilgalaikę saugumo naudą.

Nepaisant iššūkių, Stamos žiūri į ateitį su atsargiu optimizmu. Jis numato neišvengiamą „tamsiųjų amžių“ etapą, kai atakos augs ir gynyba vargs, bet tiki, kad iš to išaugs nauja geresnio saugumo era. Ilguoju laikotarpiu jis tikisi, kad vidutinė programinė įranga bus AI generuota, naudojanti saugias kalbas ir plačiai testuojama, taip mažinant pažeidžiamumus.

Stamos pabrėžia, kad kibernetinio saugumo pramonė turi greitai prisitaikyti prie šios AI varomos realybės, orientuodamasi į operacinį kaštų efektyvumą ir holistines gynybos strategijas, o ne vien spragų taisymą. Statymai yra dideli, nes AI varomų kibernetinių atakų mastas ir grėsmės auga, paveikdamos pasaulinę technologinę infrastruktūrą ir verslo veiklą.