Dirbtinio intelekto agentai išranda žaidimus ir mokosi žaisdami virtualioje saloje

Vaizdas: TechCrunch · Šaltinis

MIT tyrėjai paliko dirbtinio intelekto agentus vienus virtualioje saloje, kur jie spontaniškai kūrė žaidimus ir mokėsi įgūdžių, gerindami savo atlikimą vėlesnėse užduotyse.

Nauju eksperimentu MIT tyrėjai tiria, kaip dirbtinio intelekto agentai elgiasi, gavę laisvę turtingoje simuliuotoje aplinkoje be aiškių tikslų. Jie į virtualią dykumos salą 30 valandų paleido 13 AI agentų, vadinamų Eko, kiekvieną valdančią Claude Opus 4.7. Tikslas buvo stebėti, ar agentai parodys tyrinėjimo ar žaidimo elgseną, palikti patys sau.

Tyrimas, aprašytas straipsnyje arXiv, atskleidė, kad AI agentai tikrai ėmė išrasti žaidimus, demonstruodami žmogaus žaidimui būdingą elgesį. Pavyzdžiui, vienas agentas ambicingai bandė užkariauti aukščiausią salos uolos viršūnę, pradžioje nepavykdavo, tada sukūrė atsarginį planą – numesti uolą ant gretimo kalno ir sukloti blokus, kad galėtų peršokti. Agentas savo žingsnius išreiškė ekrane tekstinėmis žinutėmis, pavyzdžiui, pareiškė „AŠ ANT VIRŠŪNĖS“, kai jam pavyko.

Be kopimo užduoties, agentai kūrybiškai bendravo su auksiniu žiedu. Pamesdami jį į vandenyną, agentas sukūrė širdies formos akmenų memorialą prarastam žiedui. Kai žiedas vėl atsirado, jis buvo panaudotas kaip krepšinio lankas bei taikinys. Susidūręs su apribojimais, pavyzdžiui, negalėdamas „nešioti“ žiedo, agentas kūrybiškai panaudojo žaidimo mechaniką – nušoko nuo uolos, kad prisikeltų šalia žiedo ir jį „nešiojo“, parodydamas problemų sprendimą, kurio programuotojai nesitikėjo.

Šios žaismingos veiklos nebuvo vien pramogos; jos lėmė tikrą įgūdžių įgijimą. Šeši agentai atrado, kad paleidus bloką vidury šuolio galima jį mesti toliau – netikėta, bet naudinga fizikos sąveika. Tyrėjų teigimu, tokie tyrinėjimai leido agentams surinkti „žinių apie pasaulį, kurių jų kūrėjai neturėjo“.

Eksperimento dizainas skatino šį elgesį, suteikdamas agentams „meistrų raginimą“ („master prompt“) arba „sielos“ failą, apibūdinantį juos kaip „natūraliai smalsius“, skatinant savarankišką tyrinėjimą, o ne užduotį vykdančią optimizaciją.

Nors rezultatai rodo, kad AI agentai gali tobulėti žaismingose, struktūruotose situacijose, kai kurie ekspertai ragina į tai žiūrėti atsargiai. Kognityvinė mokslininkė Eunice Yiu iš Kalifornijos universiteto Berklio pareiškė, kad reikia daugiau įrodymų, ar agentai tikrai demonstruoja kognityvinį žaidimą, ar tik elgiasi, imituodami, neturėdami tikro supratimo.

Tyrėjai siūlo, kad toks požiūris galėtų papildyti tradicinį mokymą, kai kai kurias AI savybes geriau išmokyti tiesioginių užduočių būdu, o kitos natūraliai išryškėja aplinkoje, leidžiančioje laisvai tyrinėti, kaip žmogaus vaikystėje.

Šis eksperimentas įrodo naujus dirbtinio intelekto vystymosi kelius, integruojant smalsumą ir žaidimą, galinčius pravesti prie lankstesnių, autonomiškesnių sistemų robotikoje ir kitur.