Darbo jėgos pokyčiai „Anthropic“: mažiau jaunųjų specialistų, daugiau susitikimų ir AI agentų valdymas

Vaizdas: TechCrunch · Šaltinis

2025–2026 metais „Anthropic“ darbo jėgos struktūroje ir darbo organizavime įvyko reikšmingų pokyčių: sumažėjo jaunųjų specialistų, AI padidino produktyvumą, o darbuotojai daugiau laiko skiria daugybės AI asistentų valdymui.

„Anthropic“, dirbtinio intelekto (DI) kompanija, glaudžiai integruota su DI savo veikloje, per pastaruosius metus atskleidė reikšmingus pokyčius savo darbo jėgos sudėtyje ir darbo organizavime, kaip nurodoma išsamiame 2026 m. spalį publikuotame pranešime. Ši kompanija yra vienas iš pirmaujančių pavyzdžių, kaip DI diegimas gali keisti darbo vietų pobūdį ir darbo paklausą platesnėje ekonomikoje.

Viena svarbi tendencija „Anthropic“ yra jaunesniųjų techninių darbuotojų samdymo mažėjimas. Jaunųjų techninių darbuotojų dalis sumažėjo nuo 21 % iki 14 % nuo 2025 m. pradžios, o jaunųjų techninių specialistų samdymas smuko ryškiau – nuo 27 % iki 9 %. Šis pokytis rodo, kad pažangūs DI įrankiai, tokie kaip „Anthropic“ sukurtas modelis Claude, automatizavo daugelį rutininių kodavimo ir klaidų taisymo užduočių, kurias anksčiau atlikdavo jaunesnieji inžinieriai. Todėl personalo vadovai vis labiau akcentuoja kandidatų savarankiškumą, gebėjimą priimti sprendimus ir kūrybingą DI įrankių naudojimą vietoje specifinės techninės srities patirties.

Nors techninių darbuotojų absoliutus skaičius didėjo, jų dalis visoje darbo jėgoje sumažėjo nuo 61 % iki 56 %, nes verslo funkcijos, tokios kaip pardavimai, finansai ir darbuotojų atranka, augo sparčiau. Įdomu, kad net ne techniniai darbuotojai vis dažniau patys gamina programinę įrangą naudodami DI kodavimo įrankius, ir nepaisant techninės patirties, DI agentų seansai, orientuoti į kodavimą, smarkiai išaugo.

Darbuotojai įprastai naudoja Claude DI agentus daugelyje darbų sričių – nuo autonominio programinės įrangos kūrimo iki tvarkaraščių sudarymo ir el. laiškų tvarkymo. 2026 m. rugpjūčio mėn. DI agentų darbo valandos viršijo žmonių valandų skaičių šešiais kartais, o šie agentai generuoja „potvynį“ produkcijos, kurią žmonės privalo stebėti ir valdyti. Dėl to žmogaus dėmesys tapo produktyvumo „kriauze“ – darbuotojai apibūdina savo vaidmenį kaip „Claude agentų valdymą“, pereidami nuo tiesioginio darbo prie DI asistentų priežiūros. Tyrimas parodė, kad 27 % darbuotojų jaučiasi produktyvesni dėl Claude pagalbos, tuo tarpu 20 % patiria, kad jų darbo pobūdis pakito ir dabar labiau siejamas su DI valdymu.

Atspindint žmogiškojo priežiūros svarbą, susitikimų laikas smarkiai padidėjo – per darbuotoją vidutiniškai 20 %, techninių darbuotojų tarpe 16 %. Veidų į veidą koordinavimas išlieka būtinas pasitikėjimui, atsakomybei ir spręsti problemas, kurias DI negali apimti. Be to, vidinė komunikacija vis daugiau reikalauja skaidrumo, kad DI agentai turėtų reikalingą kontekstą; todėl nepageidaujamos privačios, neužrašytos diskusijos ir pabrėžiamas atviras bendravimas.

Nepaisant padidėjusio kodavimo apimčių ir bendrų produktyvumo rodiklių, „Anthropic“ pažymi, kad didesnis kodo kiekis nereiškia geresnės kodo kokybės. Tačiau jie neaptiko kokybės rodiklių, tokių kaip atšaukimų rodikliai, pablogėjimo. Net ne techninės pozicijos taip pat įgyja naudos iš DI: pardavimų skyriai užbaigia daugiau sandorių, o teisinės komandos apdoroja daugiau sutarčių padedamos automatizuotų darbo eigų.

„Anthropic“ evoliucija pabrėžia tiek galimybes, tiek iššūkius DI gausiose darbo vietose: automatizavimas didina našumą ir paskirsto technines užduotis tarp įvairių vaidmenų, bet reikalauja naujų įgūdžių DI įrankių valdyme, didesnio bendradarbiavimo ir nuolatinio prisitaikymo. Kompanija aktyviai stebi darbo pokyčius ir prioritetą teikia vidiniam darbuotojų perkėlimui, kad palengvintų darbo jėgos transformacijas.

„Anthropic“ patirtis pateikia ankstyvų įžvalgų apie ateitį, kur DI keičia ne tik užduotis, bet ir organizaciją, kultūrą bei lūkesčius žinių darbo aplinkose.