Rusijos dronų atakos taikosi į laivus NATO teritoriniuose vandenyse Juodojoje jūroje

Vaizdas: Ars Technica · Šaltinis

Įtariama, kad Rusijos dronai puolė cheminius tanklaivius Rumunijos teritoriniuose vandenyse, žymėdami pirmuosius tokius incidentus NATO valstybės teritorijoje, kas paskatino sustiprintas NATO priešdronines priemones.

Pastaruoju metu įvykę dronų smūgiai, kuriuos įtariama vykdžius Rusijai, padidino įtampą Juodojoje jūroje, nukreipdami atakas prieš komercinius laivus NATO valstybių jūriniuose zonose arba šalia jų. 2026 m. spalio 14–15 d. du cheminiai tanklaiviai – vienas su Komorų vėliava ir kitas su San Marino vėliava – buvo užpulti dronų, kai stovėjo prie Rumunijos Sulinos kanalo, svarbaus laivybos jungties tarp Juodosios jūros ir Dunojaus upės. Ypač svarbu, kad Komorų vėliavos laivas „Yara J“ buvo apšaudytas Rumunijos teritoriniuose vandenyse, žymint pirmą patvirtintą tokių atakų įvykį NATO šalies suverenitetą jūroje pažeidžiant. „Yara J“ įgula buvo išgelbėta, tačiau San Marino vėliavos tanklaivio „Wine Trader“ įgulos narių trūksta, nors kai kurie buvo išgelbėti.

Be cheminių tanklaivių, pranešama, kad Rumunijos vandenyse buvo atakuotas bendrajame Maršalo salų vėliavos laivas „Sea Destiny“, o taip pat Tanzanijos tanklaivis buvo puolamas Ukrainos Dunojau uosto mieste Izmajilyje. Šie įvykiai sekė po ankstesnių išpuolių prieš krovininius laivus Bulgarijos pakrantėje Juodojoje jūroje, kur buvo pažeistas Ukrainos eksploatuojamas krovinių laivas „Chelsea 3“ ir nuskendo laivas pavadinimu „Dignity“, įgulos narių trūkstant.

Šie incidentai yra dalis precedento neturinčių atakų serijos prieš komercinius laivus Juodosios jūros regione, kuriuos NATO šaltiniai priskiria Rusijai. Ankstesnės atakos prasidėjo spalio pradžioje ir apėmė dronų smūgius, kurie nuskandino ar sugadino laivus netoli Rumunijos ir Bulgarijos. Dronų atakų modelis, taikantis svarbių Ukrainos eksporto kanalų laivybos maršrutams, stiprina saugumo susirūpinimą tarp NATO narių.

Į tai reaguodamas NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paskelbė apie aljanso priešdroninių gebėjimų stiprinimą rytinės NATO pusės linijoje po susitikimų su Bulgarijos ir Rumunijos lyderiais. Bulgarija įsipareigojo prisijungti prie NATO Drone Edge iniciatyvos, skirdama 40 mlrd. JAV dolerių per penkerius metus priešdroninės gynybos stiprinimui. NATO taip pat svarsto esamų priešdroninių pajėgų perkėlimą geresnei regiono apsaugai.

Šios atakos atspindi kintančią jūrinio saugumo dinamiką Juodojoje jūroje, kur Turkijos kontrolė pagal Montro konvenciją riboja NATO laivyno pratybas ir laivų judėjimą, tuo tarpu Rusijos flotas lieka apribotas. Ukraina efektyviai naudojo oro ir jūrų dronus prieš Rusijos laivyno pajėgas, o Rusija atrodo reaguojanti, naudodama savo dronų atakas, taikydama jas komerciniams laivams, įskaitant tuos, kurie veikia netoli NATO vandenų.

Šie įvykiai išryškina hibridinės karo taktikos iššūkius Juodojoje jūroje, sudaro kliūtis jūrų saugumui ir prekybos keliams, kurie yra svarbūs regiono stabilumui ir Ukrainos ekonomikai. Tokios valstybės kaip Turkija, Rumunija ir Bulgarija toliau investuoja į jūrų modernizavimą ir glaudesnį saugumo bendradarbiavimą, reaguodamos į augančią grėsmę, kylantią iš dronų puolimų. NATO sustiprintas dėmesys priešdroninėms operacijoms atspindi aljanso didėjančią nerimą dėl šių jūrų saugumo grėsmių.