Iš Ispanijos gautų neandertaliečių medinių įrankių, išsaugotų akmenyje, atskleidžiama įvairiapusė jų paskirtis

Vaizdas: Ars Technica · Šaltinis

Ispanijos archeologai Abric Romaní beveik 600 medinių neandertaliečių artefaktų, išsaugotų kaip akmens liejiniai, atrado ietis, įrankius, žievės padėklus ir unikalią plaktuko formos priemonę, kas rodo sudėtingą medienos apdirbimą ir kasdienius veiksmus, neapsiribojant medžiokle.

Ispanijos tyrėjų komanda identifikavo 597 medinius artefaktus iš neandertaliečių apsigyvenimo sluoksnių Abric Romaní uolos prieglobstyje netoli Barselonos, datuojamų 62 000–40 000 metų senumo. Skirtingai nuo įprastų akmens amžiaus radinių, kuriuos dažniausiai sudaro patvarūs akmeniniai įrankiai, šie daiktai buvo išsaugoti neįprastu būdu: mineralų prisotintas šaltinio vanduo nusodino kalcio karbonato sluoksnius, sukūręs kalkakmenio tipo plutą aplink medinius objektus. Kai mediena suyra, lieka detalūs tušti įdubimai, tiksliai atkartojantys jų originalias formas, leidžiantys mokslininkams daug artimiau tirti neandertaliečių medienos apdirbimą.

Anksčiau seniausi mediniai įrankiai, dažniausiai aptikti pelkėtose vietovėse, buvo daugiausia medžioklinės ietys, kurios buvo mažiau veikiamos gedimo. Skirtingai, Abric Romaní yra gyvenvietė, kurioje neandertaliečiai atliko įvairias veiklas. Archeologė M. Gema Chacón ir kolegos nurodo, kad mediena apima ietis, kastuvėlius, žievės padėklus, prieglobščių dalis ir unikalią plaktuke formos priemonę. Šie radiniai rodo, kad medienos apdirbimas buvo įprasta ir įvairi neandertaliečių gyvenimo dalis, neapsiribojanti tik ginklais.

Išsaugojimo procesas vyko dėl travertino – kalcio karbonatu turtingo kalkakmenio, kuris nusodintas vandeniui lašant per prieglobstį. Ši pluta užantspaudavo medienos fragmentus, kurie vėliau suirde, palikdami neigiamus liejinius, kuriuos galima skaitmenizuoti per 3D skenavimą ir atspausdinti analizei bei parodai. Tarp medienos liekanų 13 buvo aiškiai žmogaus modifikuoti, rodydami neįprastas natūralias formas. Pavyzdžiai – keturi kadaginių žievės padėklai šalia laužaviečių, greičiausiai naudoti maisto ar žarijų nešimui, ir penkių metrų ilgio kuolas, kurio spėjama, kad jis palaikė vėjo uždangą ar prieglobstį.

Neandertaliečių ugnies naudojimą liudija mažų, reguliariai išdėstytų laužaviečių eilės, siejamos su mediniais įrankiais. Šios laužavietės suteikdavo apšvietimą ir apsaugą poilsio metu. Ietys ir plaktukas rasti šalia raudonųjų elnių kaukolės dar labiau patvirtina medžioklę ir galbūt socialinį elgesį. Plaktukas, išdrožtas iš vieno medžio gabalo su rankena ir trikampio formos galva, yra unikalus archeologiniuose įrašuose, galimai naudojamas artimam medžioklei, gynybai ar statuso demonstravimui.

Medžiagų pasirinkimas atskleidžia žinias ir planavimą: pušis buvo vyraujanti dėl lengvo apdirbimo ir greito džiūvimo, o kadaginių žievė naudota padėklams dėl pluoštinės struktūros. Įrankiai dažniausiai gaminti iš šviežios medienos, o kurui naudotos sausos šakos, rodant apgalvotą išteklių naudojimą.

Šie atradimai iššaukia pasenusias nuostatas apie neandertaliečius kaip pažintinę prasme prastesnius už Homo sapiens, pabrėždami jų sudėtingą elgsenos arsenalą, įskaitant įrankių gamybos meistriškumą, simbolinį elgesį ir socialinę organizaciją. Daugiametis tyrimas rodo, kad reikia laiko ir resursų, norint atrasti ir išaiškinti trapias medines priemones kitose vietose, nes tokie radiniai praplečia mūsų evoliucinių giminaičių supratimą.

(Nuoroda: Science Advances, 2026, DOI: 10.1126/sciadv.aeh2287)