NASA misijų į Venerą DAVINCI ir VERITAS pradžia greitėja ir užtikrinama 2030-ųjų pradžioje

Vaizdas: Ars Technica · Šaltinis

NASA misijos Venerai DAVINCI ir VERITAS atsinaujina sparčiai su pagreitintais grafikais ir užtikrintu finansavimu, tai pirmosios agentūros misijos į Venerą per kelis dešimtmečius, žadančios pažangų planetos atmosferos ir paviršiaus tyrimą.

Po kelerių dešimtmečių, kai Marsas ir kiti dangaus kūnai dominavo NASA tyrimų programose, Veneros tyrimų pastangos įgauna naują pagreitį, dvi misijos – DAVINCI ir VERITAS – saugiai suplanuotos startui Venerai 2030-ųjų pradžioje. Šis atsinaujinimas įvyko po reikšmingų biudžeto iššūkių ir delsimo, tačiau naujausi 2026 metų atnaujinimai, pateikti Ars Technica, rodo, kad abiejų misijų grafikai pagreitėjo ir NASA jas palaiko.

Giluminės atmosferos Veneros tyrimo misija dėl retųjų dujų, chemijos ir vaizdų (DAVINCI) dabar suplanuota startuoti 2030 metų gruodį, metus anksčiau nei buvo numatyta. DAVINCI išleis nusileidimo zondą su parašiutu, kuris tiesiogiai imsis mėginių iš tankios Veneros atmosferos ir padarys pirmuosius paviršiaus vaizdus nuo 1982 metų. Nusileidimo trukmė bus apie valandą, per kurią bus perduota visa informacija ir vaizdai per nešėją iki radijo ryšio praradimo.

Po DAVINCI, Veneros emisijos, radijo mokslo, InSAR, topografijos ir spektroskopijos (VERITAS) orbiteris suplanuotas startuoti 2032 metų lapkritį. VERITAS sieks tęsti 1989 m. NASA Magellano misijos radaro žemėlapių kūrimo paveldą, pristatydamas detalesnius paviršiaus žemėlapius ir tiriantis ugnikalninę veiklą. Misija atvykus į orbitą atliks aerobreiką ir prioritetizuosis išsamų Veneros paviršiaus topografinį ir sudėties tyrimą.

Šios misijos anksčiau patyrė nežinomybės dėl biudžeto apribojimų ir NASA dalyvavimo tarptautinėse partnerystėse pokyčių, ypač su Europos Kosmoso Agentūros (ESA) EnVision orbiteriu. NASA 2025 metais pasitraukė iš radarų įrangos tiekimo EnVision projektui, tad ESA pradėjo kurti Europos šalių radarą. Vis dėlto NASA persvarstymai leido nukreipti daugiau išteklių į savas Veneros misijas.

Venera užima unikalią poziciją kaip artimiausia Žemės planeta ir turi panašų dydį bei masę, tačiau jos ekstremalios atmosferos sąlygos apsunkina tyrimą. Išlieka klausimai apie klimato istoriją, nevaldomo šiltnamio efekto priežastis ir pobūdį bei geologinius procesus.

NASA atnaujinti Veneros tyrimai žymi svarbų pokytį, nes per pastarąją kartą Venera buvo gana pamiršta, palyginti su Marsu ir ledo mėnulis. Misijų starto langų suderinimas ir patobulinta įranga žada reikšmingai praplėsti mūsų supratimą apie Veneros raidą ir dabartinę būklę.

Planetų mokslo bendruomenės ir organizacijų, tokių kaip Veneros Tyrimų Analizės Grupė (VEXAG) ir Planetų Draugija, pastangos išlaikyti paramą šioms misijoms buvo svarbios. Komandoms didinant darbuotojų skaičių ir užbaigiant misijų pasiruošimą, artimiausias dešimtmetis gali atnešti naują gyvybingą Veneros tyrimų etapą su potencialu atsakyti į ilgai kylančius planetų mokslo klausimus apie Žemės paslaptingą seserinę planetą.