NATO svarsto priešdrone gynybos pajėgų perdislokavimą didėjant išpuoliams Juodojoje jūroje

Vaizdas: Ars Technica · Šaltinis

Įtariami Rusijos bepiločių orlaivių atakos pažeidė arba nuskandino penkis laivus netoli Bulgarijos ir Rumunijos, todėl NATO planuoja perdislokuoti priešdrone sistemas, siekdama apsaugoti Juodosios jūros prekybos kelių saugumą.

Įtariama, kad Rusijos bepiločių orlaivių atakos neseniai intensyvėjo Juodojoje jūroje, taikantis į jūrų transportą netoli Bulgarijos ir Rumunijos krantų – abiejų šalių, priklausančių NATO, teritorijoje. Spalio 13 d. Ukrainos valdomas, Maltoje registruotas laivas Chelsea 3 patyrė kelias bepiločių atakas apie 24 mylių nuo Bulgarijos kranto. Įgula saugiai evakuota. Tuo tarpu krovininis laivas Dignity, plaukiojęs pagal Bisau Gvinėjos vėliava, paskendo po atakos, 11 įgulos narių dingę be žinios.

Šie incidentai yra penkių laivų atakų, įvykusių NATO ekonominėse zonose aplink Juodąją jūrą, dalis. Spalio pradžioje pagal Togo vėliavą plaukiojęs Alfa Watan buvo nuskandintas, prarandant 10 įgulos narių, o kitas laivas Able buvo padegtas. Dar anksčiau Turkijos priklausantis Royad Mammadov paskendo po bepiločio atakos prie Rumunijos kranto.

Nors nėra nenuginčijamų įrodymų tiesioginiam Rusijos ryšiui su šiomis atakomis, regiono vadovai, įskaitant Bulgarijos Ministrą Pirmininką Rumeną Radevą, pasiūlė, kad Rusija turi interesą sukelti strateginį disbalansą Ukrainos jūrų prekyboje.

Atsakydama Bulgarija įstojo į NATO Drone Edge iniciatyvą, pasižadėdama sustiprinti priešdrone galimybes bendradarbiaujant, kurioms finansuoti per penkerius metus numatyta 40 mlrd. JAV dolerių. NATO pareigūnai aktyviai svarsto galimybę perdislokuoti esamas priešdrone sistemas Juodosios jūros regione, gavus prašymus iš Bulgarijos, Rumunijos ir Turkijos – šalių, koordinuojančių veiksmus laisvos navigacijos užtikrinimui.

Konflikto dinamiką lemia Montreux konvencija, leidžianti Turkijai reguliuoti karinių laivų praplaukimą per Juodąją jūrą, ribojant didelio masto NATO karines pratybas. Nepaisant Rusijos karinio jūrų laivyno buvimo, Ukraina naudoja oro ir jūrų bepiločius siekdama trikdyti Rusijos operacijas, kas skatina bepiločių atakų eskalavimą, paveikiantį civilius ir komercinius jūrų laivus.

Sutrikdyti jūriniai maršrutai stipriai veikia Ukrainos grūdų eksportą, verčiant krovinius keliauti sausuma arba per Dunojų, kas didina logistinį spaudimą. Bepiločių incidentų augimas rodo hibridinio karo fazės išplitimą, įskaitant atakas net Europos oro uostuose ir jūroje esančiose platformose.

Turkija, Rumunija ir Bulgarija tuo pat metu stiprina savo jūrų pajėgas ir bendrą jūrų saugumą, o šis procesas turėtų pagreitėti, nes Juodosios jūros saugumo aplinka tampa vis nestabili. NATO galimas priešdrone priemonių perdislokavimas pabrėžia aljanso įsipareigojimą apsaugoti svarbias prekybos linijas ir atgrasyti nuo tolesnių priešiškų veiksmų šioje strategiškai svarbioje regione.