Didėjantys pavojai gresia interneto jūrinių kabelių infrastruktūros saugumui

Vaizdas: Ars Technica · Šaltinis

Elisabeth Braw knyga pabrėžia augančias geopolitines įtampas ir įtartinus incidentus, keliančius pavojų jūriniams interneto kabeliams, kurie yra gyvybiškai svarbūs pasaulinei komunikacijai ir energetikai, tarptautinėms normoms nykstant ir didėjant sabotažo bandymams.

Didžioji dalis pasaulio interneto srauto perduodama per optinius kabelius, nutiestus po vandenyno dugnu, kartu su kita svarbia povandenine infrastruktūra, pavyzdžiui, naftotiekiais ir elektros kabeliais. Nepaisant palydovinės ryšio plėtros, tokios kaip Starlink, šios povandeninės tinklo sistemos lieka pagrindine pasaulinio ryšio stuburu. Tačiau, kaip pabrėžiama Elisabeth Braw neseniai išleistoje knygoje "Undersea War", auga naujos grėsmės šiai paslėptai infrastruktūrai.

Braw, Atlanto tarybos vyresnioji tyrėja ir „Grėsmių pasaulinei jūrų tvarkai“ iniciatyvos vadovė, nagrinėja vis dažniau pasitaikančius povandeninių kabelių ir naftotiekių pažeidimus, dažnai siejamus su įtartina laivų veikla. Istoriškai apie 60 % kabelių pažeidimų atsirasdavo dėl atsitiktinių žmonių veiksmų, tokių kaip žvejybos ar inkarų traukimas, ir mažesnė dalis dėl gamtos pavojų, tačiau dabar vis labiau kelia susirūpinimą tyčinis sabotažas, susijęs su augančiais pilkojoje zonoje vykstančiais konfliktais ir karais.

Tarp pastebimų pastarųjų incidentų – 2024 m. gruodį rusams priskiriamas naftos tanklaivis „Eagle S“ nutraukė įvairius duomenų kabelius ir reikšmingą povandeninį energijos kabelį povandenio dugne Baltijos ir Šiaurės šalių tinklų jungtyje, kai jis per 56 mylias traukė savo inkarą. Šis įvykis įvyko vos mėnesį po žalos, kurią Baltijos jūroje padarė Kinijos krovininis laivas „Yi Peng 3“, nors baudžiamas buvo tik „Eagle S“ įgulos pareigūnai. Kitur, 2025 m. viduryje Taivanas nuteisė Kinijos laivo kapitoną už tyčinį povandeninio telekomunikacijų kabelio pertraukimą.

Braw pažymi, kad seniai galiojanti tarptautinė sistema, sauganti povandeninę infrastruktūrą, įskaitant Jungtinių Tautų jūrine teisės konvenciją (UNCLOS), silpnėja. Nors tokie susitarimai Šaltojo karo metu tam tikru mastu ribojo kišimąsi, šiandien paskatos taikytis prie šių kabelių paaštrėjo, skatindamos jų užgrobimą dėl jų svarbos pasaulinėms finansams ir komunikacijoms. Tokios šalys kaip Rusija vis dažniau naudoja nemilitarines taktikas konkurentų silpninimui, paversdamos povandeninius kabelius strateginėmis silpnybėmis.

Situacija komplikuojasi dėl to, kad kabeliai eina tarptautiniais vandenimis, kur jurisdikcija ribota, ir apie greitą povandeninių laivų bei povandeninių dronų skaičiaus didėjimą, kuris kelia naujų grėsmių. Įtartina Rusijos ir Kinijos mokslinių laivų veikla kabelių maršrutais kelia susirūpinimą dėl slapto kabelių stebėjimo ar sabotažo galimybių.

Geopolitinės įtampos tokiose vietose kaip Hormuzo sąsiauris dar labiau apsunkina situaciją. Irano grasinimai taikyti mokesčius ar net pulti kabelius, einančius per šį svarbų koridorių, sukėlė kabelių projektų sustabdymus vykstant konfliktams. Tai kelia pavojų kabelių tiesimo ir taisymo saugumui bei logistikai karo kontekste.

Svarbi problema yra įtampa tarp privačių kabelių operatorių — dažnai technologijų milžinų, investuojančių į didelės spartos kabelius — ir nacionalinių vyriausybių, kurioms rūpi saugumas ir didesnė atsarginė apsauga. Operatoriai, ekonominių sumetimų vedami, gali riboti kabelių plėtrą dėl kaštų, tuo tarpu vyriausybės reikalauja tvirtų ir atsparių tinklų.

Braw tyrimai pabrėžia, kad povandeniniai kabeliai, anksčiau laikyti pasaulinio taikos simboliu per momentinę komunikaciją, dabar yra pavojų akivaizdoje dėl silpstančios tarptautinės tvarkos ir agresyvėjančių geopolitinių varžytuvių. Jų apsauga reikalauja atnaujintos pasaulinės bendradarbiavimo ir strateginės dėmesio, kad būtų išsaugota infrastruktūra, grindžianti šiuolaikinį skaitmeninį pasaulį.

▶ The Internet’s undersea backbone is slipping into the danger zone — Žiūrėti vaizdo įrašą ↗