Emisijų mažinimas gaminant baterijas sumažinant paklausą

Vaizdas: Ars Technica · Šaltinis

Tyrimas pabrėžia, kad nors ličio jonų baterijų gamyba generuoja šiltnamio efektą sukeliančias dujas, paklausos mažinimas ilgesniu baterijų tarnavimo laiku ir efektyviu naudojimu gali sumažinti emisijas labiau nei gamybos tobulinimas.

Kaip skaitmeninės plėtros kontekste mažinti emisijas baterijų gamyboje

Didėjant pasauliniam energetikos perėjimui, ličio jonų baterijos tampa pagrindine priemone elektriniams transporto priemonėms (ETP) maitinti ir atsinaujinančios energijos saugojimui. Nors jos padeda sumažinti emisijas pakeičiant iškastinį kurą, pačios šių baterijų gamyba sukelia šiltnamio dujas. Naujas tyrimas, kurį vadovauja Haiwei Zhou iš Melburno universiteto, nagrinėja, kaip sumažinti baterijų gamybos poveikį aplinkai.

Šiuo metu baterijų gamyba sudaro apie 0,18 proc. metinių pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų – tai gana nedidelė dalis. Visgi, didėjant priklausomybei nuo baterijų transportui ir energijos saugojimui, šis skaičius iki 2050 metų gali padidėti daugiau nei dešimt kartų. Tyrimas nagrinėja strategijas šių emisijų mažinimui tiek gerinant gamybą, tiek valdant paklausą.

Iš tiekimo pusės tyrimas nustato keletą būdų: pasirinkti baterijų chemines medžiagas, kurios reikalauja mažiau energijos, didinti energijos efektyvumą gamybos procesuose bei plėsti perdirbimą, kad būtų galima sugrąžinti medžiagas, kurių perdirbimas naudojant mažiau energijos nei naujų išgavimo. Šie patobulinimai galėtų sumažinti kiekvienos baterijos anglies pėdsaką 34 proc. iki 2050 metų, išvengiant 3,5–4,7 mlrd. tonų CO2 emisijų nuo 2024 iki 2050 m.

Svarbu pažymėti, kad tyrėjai pabrėžia, jog paklausos pusės strategijos gali duoti dar didesnį emisijų sumažinimą, sumažinant pagaminamų baterijų kiekį. Pailginus ETP baterijų tarnavimo laiką, kad jis sutaptų su pačių transporto priemonių eksploatavimo trukme, baterijų paklausa galėtų sumažėti 29 proc. Kontroliuojant tendenciją link didesnės talpos baterijų, kurią skatina vartotojų noras važiuoti ilgiau ir didesnėmis mašinomis, papildomai galima sumažinti paklausą 23 proc., palyginti su dabartiniais prognozėmis.

Kiti paklausos mažinimo būdai gali būti platesnis dalijimosi automobiliais paslaugų priėmimas, kuris gali sumažinti baterijų poreikį beveik 10 proc., bei naudotų ETP baterijų paskirstymas stacionariam energijos saugojimui, prisidedantis apie 8 proc. sumažinimą. Kartu šios paklausos pusės priemonės galėtų išvengti 6–7,2 mlrd. tonų CO2 emisijų nuo 2024 iki 2050 m., efektyviau nei vien gamybos patobulinimai.

Nors baterijų gamyba šiuo metu sudaro nedidelę dalį pasaulinių emisijų – 2025 m. numatoma, kad iškastinio kuro emisijos sieks 38 mlrd. tonų CO2 – išsamios nulinių emisijų strategijos turi atkreipti dėmesį ir į šiuos mažesnius šaltinius. Tyrimas pabrėžia, kad efektyviausias būdas sumažinti baterijoms priskiriamas emisijas yra pagaminti jų mažiau, pasitelkiant efektyvumą ir inovacijas naudojime.

Pastangos švarinti elektros gamybą, švaresnė baterijų gamyba ir protingesnis naudojimas vaidina svarbų vaidmenį. Tačiau galutinis rezultatas – negaminta baterija reiškia nulinę emisiją, todėl paklausos mažinimas yra galinga priemonė klimato strategijoje. Ši išvada skatina holistinį požiūrį į elektrifikaciją kaip klimato sprendimą, apimant tiek technologinį tobulėjimą, tiek elgesio pokyčius, siekiant sumažinti poveikį aplinkai.

Tyrimas paskelbtas žurnale One Earth, 2026 tomo leidime, DOI: 10.1016/j.oneear.2026.101863.