Ekspertai įspėja: dirbtinio intelekto pramonė labai pažeidžiama „medaus spąstų“ schemų, išnaudojančių žmonių pasitikėjimą

Vaizdas: TechCrunch · Šaltinis
Po aukšto lygio „medaus spąstų“ atvejo, susijusio su Nvidia vadovu, ekspertai įspėja, kad beveik visi dirbtinio intelekto sektoriaus atstovai yra pažeidžiami tokių socialinės inžinerijos atakų, kurios pasinaudoja asmeniniais ryšiais siekiant prieiti prie jautrios informacijos.
Kol aiškėja tariamo „medaus spąstų“ skandalo, susijusio su Nvidia generaliniu direktoriumi Jensenu Huang, padariniai, kibernetinio saugumo ir žvalgybos ekspertai kelia įspėjimus dėl plačiai paplitusios pažeidžiamumo dirbtinio intelekto sektoriuje. Aaronas Brownas, buvęs CŽV karininkas ir Lumbra įkūrėjas, TechCrunch sakė, kad kontržvalgybos mokymai technologijų pasaulyje praktiškai neegzistuoja, nepaisant to, kad dabar kritinės paslaptys laikomos kompanijose, kuriančiose DI modelius, lustus ir infrastruktūrą.
Tradiciškai „medaus spąstai“ – schemos, skirtos kompromituoti tikslus per asmeninius santykius – buvo siejami su politikais ar kariuomenės pareigūnais, kurie buvo gerai susipažinę su rizikomis ir apmokyti atsispirti tokiems bandymams. Tačiau Brownas pažymėjo, kad šiandienos technologijų ekosistemoje generalinis direktorius ar aukštas vadovas yra pagrindinis taikinys dėl jų prieigos prie kompanijos planų, eksporto sprendimų, klientų sąrašų bei technologijų sklaidos kontrolės.
Jensen Huang buvo apkaltintas tapęs tokios schemos auka kartu su Alice Huang – buvusia vadove, susijusia su Singapūro debesų paslaugų tiekėju ir tariamomis Kinijos žvalgybinėmis operacijomis, kurios apima neteisėtą Nvidia lustų perdavimą. Šis atvejis iškėlė diskusijas apie platesnį Silicio slėnio pažeidžiamumą, kuris apima ne tik generalinius direktorius, bet ir bet ką, turintį prieigą prie jautrios informacijos, įskaitant valdybos narius ir vadovų asistentus.
Seniausia ir efektyviausia socialinė inžinerija nebūtinai yra romantiškas įsitraukimas, bet draugystė arba profesinis artumas. Užpuolikai dažnai įsilieja į tinklus apsimesdami investuotojais, klientais, įdarbinimo agentais ar konsultantais, kad sukurtų pasitikėjimą ir gautų vidinę informaciją be įtarimų. Perry Carpenteris iš KnowBe4 nurodė, kad žmogiškasis faktorius – emociniai ryšiai ir komfortas – yra tai, kas galiausiai leidžia įvykti šioms apgaulėms, nepaisant pažangių kibernetinio saugumo technologijų.
Ironiška, bet pats DI palengvino ir sumažino sąnaudas „medaus spąstų“ schemų vykdymui. Kenkėjiški veikėjai dabar gali kurti įtikinamus fiktyvius asmenis, generuoti realistiškus socialinius profilius, biografijas ir net imituoti balso skambučius naudodami DI, ženkliai sumažindami laiką ir pastangas, reikalingas sudėtingoms socialinėms atakoms.
Ekspertai pataria būti atidesniems neįprastiems reiškiniams, tokiems kaip pasikartojantys atsitiktiniai susitikimai, pernelyg didelis smalsumas dėl konfidencialių reikalų, susitikimų slaptumas ir augantys prašymai suteikti jautrią informaciją. Taip pat rekomenduojama aiškiai atskirti asmeninę ir profesinę erdves bei kurti korporacinę kultūrą, kur darbuotojai jaustųsi įgalinti net aukščiausioms vadovybėms kelti klausimus. Brownas pažymėjo, kad paranoja nėra produktyvi, tačiau svarbu suprasti, kad gali būti taikiniu.
Kadangi DI sektorius greitai susipina su nacionalinio saugumo interesais, ši auganti grėsmė pabrėžia būtinybę gerinti kontržvalgybos priemones, pritaikytas unikalioms technologijų srities aplinkybėms. Žmogiškasis pažeidžiamumas manipuliacijai – tas noras būti suprastam ir sulaukti pasitikėjimo – išlieka fundamentaliu iššūkiu, kurio technologijos vienos nepajėgia išspręsti.
Šaltiniai ir originalūs pranešimai
Skaityti originalų šaltinį ↗

Komentarai (0)
Komentarų dar nėra. Pradėkite diskusiją.
Rašyti komentarą
Komentarai publikuojami po moderavimo. Jūsų vardas ir komentaras bus vieši. Paskyra