Dronai nuskandino laivus netoli NATO vandenų juostoje Juodojoje jūroje vykstančių atakų eskalacijos metu

Vaizdas: Ars Technica · Šaltinis

Dronai nuskandino du krovininius laivus ir apgadino trečią NATO išimtinės ekonominės zonos teritorijose Juodojoje jūroje, žuvo jūreiviai, o šie incidentai sulaukė tarptautinio pasmerkimo Rusijos ir Ukrainos konflikto kontekste.

2026 metų spalio pradžioje dvi krovininės laivai buvo nuskandinti, o trečias – padegtas dronų atakų metu NATO valstybių narių Bulgarijos ir Rumunijos išimtinėse ekonominėse zonose (IEZ) Juodojoje jūroje. Šios atakos žymi reikšmingą neapgyvendintų jūrinių ir oro dronų panaudojimo eskalaciją besitęsiančiuose prieštaravimuose, susijusiuose su Rusijos invazija į Ukrainą.

Spalio 6 dieną krovininis laivas „Alfa Watan“, plaukiojęs Tonga vėliava, nuskendo maždaug už 80 mylių nuo Bulgarijos krantų, tuo tarpu Palau vėliavą plukdytas krovininis laivas „Able“ netoli jo buvo užpultas ir padegtas. Bulgarijos valdžia pranešė, kad „Able“ 18 įgulos narių buvo evakuoti keltu, o du jūreiviai buvo sunkiai sužeisti. Laivo „Alfa Watan“ įgulos likimas lieka nežinomas. Dieną prieš tai Turkijos priklausantis krovininis laivas „Royad Mammadov“ pateko į ataką Rumunijos IEZ, užsidegė ir nuskendo, žuvo du įgulos nariai, o vienas po gelbėjimo darbų dar tebebuvo dingęs.

Bulgarijos premjeras Rumenas Radev paskelbė, kad atakos yra „nepriimtini“ tarptautinės ir jūrų teisės pažeidimai. Europos Sąjungos prezidentė Ursula von der Leyen išreiškė susirūpinimą dėl šių „vis labiau neraminančių“ dronų atakų, tačiau pažymėjo, kad vykdomi tyrimai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad bendra tyrimo su Bulgarijos jūrų pajėgomis išvada identifikuoja atakas kaip Rusijos derintų kombinuotų dronų operacijas iš jūros ir oro, pabrėždamas, kad Ukraina tokių karinių veiksmų šiuose vandenyse nevykdo.

Šie incidentai yra platesnio jūrinio konflikto Juodojoje jūroje dalis Rusijos ir Ukrainos karo kontekste. Nors Ukrainei trūksta tradicinės karinės laivyno pajėgos, ji novatoriškai naudoja oro ir jūrų dronus prieš Rusijos karo laivų resursus ir tiekimo grandines. Priešingai, Rusija taip pat pasitelkė dronus siekdama sutrikdyti Ukrainos uostus, laivybos kelius ir tarptautinius komercinius laivus, gabenančius Ukrainos grūdus bei kitas prekes.

Atakuoti laivai nešė žemės ūkio krovinius, tokius kaip kviečiai ir kukurūzai, pabrėždami konflikto poveikį pasaulio maisto saugumui. Indija, kurios piliečiai buvo tarp šių laivų įgulos, vedė diplomatinį dialogą tiek su Ukraina, tiek su Rusija, siekdama deeskalacijos ir prekybos kelių apsaugos.

Tuo pačiu metu NATO šalys susidūrė su įvairiomis Rusijos susijusiomis hibridinio karo formomis, įskaitant sabotažo bandymus, dronų įsibrovimus prie svarbių infrastruktūrų ir kitus asimetrinius veiksmus, kurie apsunkina aljanso gynybos planavimą. Šios tendencijos pabrėžia NATO iššūkius prisitaikyti prie modernių dronų karo taktikų plačiame geopolitiniame kontekste su branduoline ginkluote aprūpintu priešininku.

Dronų atakos komerciniams laivams NATO išimtinėse ekonominėse zonose rodo nerimą keliantį konflikto intensyvumo ir geografijos plėtimą, skatinantį koordinuotą tarptautinį reagavimą civilinės jūrinės laivybos apsaugai bei regiono stabilumo palaikymui.